Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir ALKA tęsia bendradarbiavimą

Šiais metais spalio 15 – lapkričio 1 dienomis Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau – LCVA) specialistai tęsė jau tradicija tampančią Lietuvos išeivijos dokumentų tvarkymo misiją Amerikos lietuvių kultūros archyve (toliau - ALKA). 2015 m. prasidėjusi aktyvi LCVA archyvarų pagalba, puikūs jos rezultatai, abipusis supratimas ir nauda visai lietuvių išeivijos bendruomenei, įvairių sričių mokslininkams, archyvų tyrėjams ir plačiajai visuomenei Lietuvoje ir užsienyje, motyvuoja LCVA darbuotojus vykti už Atlanto ir tęsti bendradarbiavimą. Šiais metais ALKA archyve dirbo direktoriaus pavaduotoja Sigita Baranauskienė ir Fotodokumentų skyriaus vedėja Inga Vizgirdienė. Archyvo darbuotojos tvarkė ALKA archyve saugomus gydytojo Vinco Tercijono, kunigo Mykolo Vaitkaus, kalbininko Juliaus Botyriaus, mokytojo, archeologo Petro Bliumo, karo istoriko, žurnalisto Zigmo Raulinaičio ir žurnalo „Karys“ redakcijos fondus, taip pat Amerikos lietuvių katalikų draugijos „Motinėlė“ fondą. Šių fondų pasirinkimą nulėmė ALKA direktorės, ponios Mirgos Girniuvienės pageidavimas.

Nauji dokumentinio paveldo objektai UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre

Kviečiame apsilankyti Lietuvos centriniame valstybės archyve ir apžiūrėti parodą, skirtą 2019 m. į Lietuvos nacionalinį registrą įrašytiems dokumentams pristatyti. Tarp jų – Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas dailininko, scenografo, vitražisto Stasio Ušinsko sukurtas filmas „Storulio sapnas“ bei dailininko dukters Rasos Ušinskaitės šeimos archyve saugomi filme vaidinusių marionečių brėžiniai.

Kraujo donorystės akcija

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro darbuotojai 2019 m. spalio 17 d. vėl lankėsi Lietuvos centriniame valstybės archyve ir kvietė galinčius bei norinčius asmenis tapti kraujo donorais.

Lietuvos centriniam valstybės archyvui perduotas advokato Petro Vilučio asmeninis archyvas

Norime pasidžiaugti, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos centriniam valstybės archyvui buvo perduotas tarpukario Lietuvos advokato Petro Vilučio asmeninis archyvas.

Filmo „Storulio sapnas“ peržiūra ir susitikimas su Rimu Driežiu

2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos centriniame valstybės archyve lankėsi Lietuvos lėlių teatro režisierius ir dailininkas Rimas Driežis.

Mokslinė konferencija ir diskusija „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai regiono istorijoje ir kultūroje“

Žemaitijos jubiliejinių metų proga Žemaičių dailės muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei Lietuvos istorijos institutu įgyvendina projektą, skirtą regiono žydų kultūriniam palikimui, tapusiam neatsiejama regiono kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. Nutarta atkreipti visuomenės dėmesį į dvasinį ir materialųjį žydų bendruomenės palikimą, jo potencialą, išsaugojimo ir integracijos į vietos bendruomenių gyvenimą galimybes.

„Storulio sapnas“ – UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre

2019 metų rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingoje ceremonijoje buvo įteiktas liudijimas, kad Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas dailininko, scenografo, vitražisto Stasio Ušinsko sukurtas filmas „Storulio sapnas“ ir dailininko dukters Rasos Ušinskaitės šeimos archyve saugomi filme vaidinusių lėlių-marionečių brėžiniai yra pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu bei įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

In Memoriam Gediminui Skvarnavičiui (1933–2019)

2019 metų rugpjūčio 17 d. mirė režisierius, kino dokumentininkas, vienas iš žymiausių filmų kūrėjų Gediminas Skvarnavičius. Per keturiasdešimt darbo metų kine G. Skvarnavičius rašė scenarijus filmams ir režisavo apie penkiasdešimt savųjų kino kūrinių. Labiausiai jis išgarsėjo savo kino feljetonais, trumpomis kino apybraižomis, kurios su ironija ir sarkazmu vaizdavo įvairias sovietmečio ydas – „Džokonda IV aukšte“ (1977), „Ko ašaroja Medėja“ (1979), „Būkit sveiki, ufonautai“ (1979), „Tarp lygių lygūs ir laisvi“ (1988) ir kitais.